Tyrimai
Per pastaruosius trejus metus cukriniu diabetu sergančiųjų gretas papildė daugiau kaip 8 tūkst. žmonių. Higienos instituto duomenimis, pernai cukriniu diabetu Lietuvoje sirgo beveik 150 tūkst. gyventojų, iš kurių daugiau kaip tūkstantis net nebuvo sulaukę pilnametystės. Ligonių kasų skaičiavimai rodo, kad 2021 m. dėl cukrinio diabeto pas šeimos gydytoją apsilankė per 135 tūkst. pacientų.
Tie, kuriuos cukrinis diabetas kamuoja jau kurį laiką, tikriausiai žino, kiek ir kokių tyrimų reikia atlikti, kad ligos kontrolė būtų efektyvi. Vis dėlto naujai su diabetu susidūrusiems žmonėms reikėtų žinoti, kad vienas dažniausių ir būtinų tyrimų yra glikozilinto hemoglobino tyrimas. Juo galima įvertinti ilgalaikę gliukozės koncentraciją kraujyje, itin pravarčią stebint cukrinio diabeto gydymo eigą. Glikozilinto hemoglobino tyrimą rekomenduojama atlikti 4 kartus per metus, kas 3 mėnesius.
Tyrimas yra apmokamas PSDF lėšomis, todėl pacientams patiems už jį mokėti nereikia. VLK duomenimis, per praėjusius metus buvo suteikta daugiau nei 112 tūkst. glikozilinto hemoglobino ištyrimo paslaugų.
Gydymas insulinu
Kadangi cukriniu diabetu susergama dėl sutrikusios insulino hormono funkcijos, didžioji dalis šia liga sergančiųjų yra gydomi insulinu. Ir nors manoma, kad šio tipo gydymas varžo gyvenimą, VLK kompensuojamas gydymas insulino pompomis šią naštą palengvina. Insulino pompos sergantiesiems garantuoja nuolatinę poodinę insulino injekciją, kuri užtikrina visą parą reikiamą insulino kiekį organizme. Nuo šių metų balandžio šią priemonę ligonių kasos kompensuoja visiems sergantiesiems I tipo cukriniu diabetu.
Pastebėta, kad galimybe išsinuomoti insulino pompas PSDF lėšomis kasmet pasinaudoja vis daugiau žmonių. /Užpernai šios paslaugos prireikė daugiau nei 400, pernai – 650, o šiais metais – jau daugiau nei 800 pacientų. Tam iki šių metų spalio išleista apie 1,8 mln. eurų iš PSDF.
Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės
Turintiems insulino pompas itin svarbus tinkamas jų funkcionalumas, todėl PSDF lėšomis finansuojamas ir šio prietaiso keičiamųjų dalių komplektas. Taip pat gyventojams nereikia rūpintis nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos keičiamomis dalimis – jų pakeitimą finansuoja ligonių kasos.
Sergančiųjų cukriniu diabetu kasdienybėje be insulino pompų atsiranda nemažai kitų medicinos pagalbos priemonių (MPP), kurios būtinos tinkamai ligos kontrolei. Neapsieinama be vienkartinių insulino švirkštų su adatomis, diagnostinių juostelių gliukozei nustatyti, adatų insulino švirkštikliams ir kt. Visos šios priemonės yra finansuojamos PSDF lėšomis, kad būtų palengvinta sergančiųjų našta.
Ligonių kasų duomenimis, iš PSDF per šiuos metus cukriniu diabetu sergantiems pacientams būtinųjų MPP buvo finansuota už daugiau kaip 5,13 mln. eurų.
Prognozuojama, kad metinės išlaidos vaistams kompensuoti turėtų sudaryti apie 26,2 mln. eurų.
Dažnu atveju sergantieji cukriniu diabetu susiduria ir su regos problemomis. Tačiau ankstyvas regos sutrikimų diagnozavimas ir korekcija gali padėti palengvinti kasdienybę. Ligonių kasos cukriniu diabetu sergantiems gyventojams kompensuoja akinių lęšius. Jie skiriami esant regos sutrikimui asmenims, kurių geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5 regos aštrumo. Vaikams akinių lęšiai kompensuojami kartą per metus, o suaugusiesiems – 2 kartus per metus.
Ortopedijos techninės priemonės
Dažnai cukrinio diabeto kamuojami žmonės susiduria su komplikacijomis, dėl kurių kyla dar viena problema – pėdų, kulkšnių ir kojų patinimas, pėdų opos. Dėl to itin svarbi tinkama avalynė. Kad būtų išvengta nutrynimų, opų, sunkiai gyjančių žaizdų sergantiesiems diabetu iš PSDF biudžeto kompensuojama ortopedinė avalynė ir batų įdėklai. Juos gali skirti fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas, gydytojas ortopedas traumatologas arba chirurgas.
Svarbu žinoti, kad cukriniu diabetu sergantiems pacientams ortopedinė avalynė ir batų įdėklai gali būti kompensuojami kas pusmetį. Vidutiniškai per metus jų skiriama daugiau nei 3 tūkst. sergančiųjų. Skaičiuojama, kad tam prireikia maždaug pusės milijono eurų PSDF lėšų per metus.
Be to, dėl cukrinio diabeto kenčiantiems žmonėms gali būti kompensuojamas kulkšnies-pėdos įtvaras, kuris skiriamas po operacijos, kai nustatomas tipinis diabetinės pėdos pažeidimas, vadinamasis Šarko sąnarys. Šį įtvarą skiria ortopedas traumatologas, FMR gydytojas, gydytojas ortopedas traumatologas arba chirurgas.
Esant sudėtingoms ligos komplikacijoms, kompensuojami blauzdos protezai su silikonine mova. Galūnių protezus skiria gydytojų konsiliumas, kuriame turi būti bent vienas FMR gydytojas. VLK duomenimis, galūnių protezai per metus kompensuojami vidutiniškai 120 pacientų, tam išleidžiama apie 360 tūkst. eurų iš PSDF.
Taip pat verta žinoti, kad pėdų problemų turintiems pacientams 4 kartus per metus apmokamas gydomasis pedikiūras. Šią paslaugą žmogus gali gauti su šeimos gydytojo ar gydytojo endokrinologo siuntimu. Be to, esant diabetinei pėdai turintiems siuntimą pacientams ligonių kasos apmoka iki 24 diabetinės pėdos priežiūros paslaugų per metus.
Medicininė reabilitacija
Sergantiesiems cukriniu diabetu gali būti skiriamos medicininės reabilitacijos paslaugos, dėl kurių poreikio sprendžia pacientą gydantys gydytojai. Jie, atsižvelgę į paciento sveikatos būklę ar atsiradusius ligos progresavimo požymius, gali duoti siuntimą FMR gydytojo konsultacijai gauti. Jis gali parinkti ir skirti reabilitacinį gydymą. Pirmasis reabilitacinis etapas pradedamas ambulatorinio arba stacionarinio gydymo metu. Pagal indikacijas skiriamos pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos, pvz.: kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, masažas, o stacionare gali būti paskirtos ir medicinos psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijos.
Įvykdžius pirmąjį reabilitacijos etapą ir FMR gydytojui įvertinus paciento būklę, gali būti rekomenduojamos specializuotos stacionarinės (po gydymo stacionare, kai reikalingos ortopedinės priemonės dėl diabetinės pėdos sindromo) ar ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Šias paslaugas skiria šeimos ar gydantis gydytojas (jei pacientas gydomas stacionare), vadovaudamasis FMR gydytojo rekomendacijomis. Gydytojui paskyrus reabilitacinį gydymą, pacientui nereikia rūpintis jokiomis pažymomis. Belieka telefonu susisiekti su pasirinkta reabilitacijos įstaiga ir suderinti atvykimo datą.
Cukriniu diabetu sergantiems pacientams ligonių kasos apmoka gydytojo specialisto parinktą reabilitacinį gydymą, nepaisant jo rūšies ar trukmės. O pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje bus teikiamos reabilitacijos paslaugos, gali pats pacientas. Tam, kad reabilitacija būtų apmokėta PSDF lėšomis, pasirinkta gydymo įstaiga turi būti sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Šių įstaigų sąrašą galima rasti čia.
