Atvykusius senjorus vaikai pasitiko savo jaukiose, moderniose priešmokyklinio ugdymo grupėse. Čia vyko ne paprastas svečių priėmimas, o tikras kartų dialogas: senjorai dalijosi prisiminimais apie savo vaikystę, anuometinius žaidimus, mokymąsi, kasdienius rūpesčius ir džiaugsmus. Vaikai klausėsi susikaupę, o svarbiausia – drąsiai klausinėjo, domėjosi, reaguodami rodė nuoširdų smalsumą. Tokios akimirkos ugdo ne tik žinias – jos ugdo pagarbą, empatiją, gebėjimą išgirsti, pajusti kitą žmogų. O senjorams tai – neįkainojama patirtis būti reikalingiems, būti išklausytiems, jausti, kad jų gyvenimo istorijos yra svarbios.
Senjorai su susidomėjimu apžiūrėjo šiuolaikines ugdymo priemones, stebėjosi, kiek daug galimybių šiandien turi vaikai, ir net patys jas išbandė. Tačiau čia svarbiausia buvo ne priemonės – svarbiausia buvo bendras buvimas. Vaikai pasakojo apie aplankytas šalis, apie savo patirtis, o senelių darželio „Gerumo skraistė“ vairuotojas Vytautas pasidalijo šiltu prisiminimu, kaip jo močiutė, gyvenusi netoli Daugų, didžiavosi anuomet nuvykusi net į Kauną. Šis epizodas ypač taikliai atskleidė, kaip skiriasi kartų patirtys, bet kartu – kaip lengvai jos susijungia, kai yra noras dalintis ir išgirsti.
Vėliau vaikai pakvietė senjorus į šventinę Vasario 16-osios minėjimo dalį. Kartu su meninio ugdymo mokytoja Sonata Malanavičiene mažieji atliko dainas, o senjorus sukvietė ir bendram šokiui. Tai buvo simboliška: skirtingų kartų žmonės, susikibę į bendrą ratą, tapo gyvu bendrystės paveikslu. Priešmokyklinio ugdymo mokytojų paruošti vaikai deklamavo eiles, užminė mįsles, paporino patarlių ir senolių išminties – tarsi parodė, kad pagarba tradicijoms ir žmogui prasideda nuo mažų dalykų: nuo žvilgsnio, žodžio, dėmesio. Šventę vainikavo apsikeitimas dovanomis. Kiekvienas senjoras galėjo pasidžiaugti vaikų kurtomis dovanėlėmis, o vaikai patyrė ne mažesnį džiaugsmą – senjorai kiekvieną apdovanojo savo rankomis pagamintomis dovanėlėmis. Tai buvo ne tik maloni staigmena, bet ir graži pamoka: dovana – tai rūpestis, laikas, šiluma ir ryšys.
Šilti pokalbiai, vaikų smalsios akys ir senjorų švelnūs žvilgsniai dar ilgai tęsėsi prie arbatos puodelio ir vaišių stalo. Tokie susitikimai ypač prasmingi šiandien, kai skubėjime kartais pristinga tikro bendravimo. Kartų bendrystė stiprina bendruomenę, moko vaikus vertybių, o senjorams dovanoja gyvą ryšį, prasmę ir džiaugsmą. Tai – ne vien šventinis renginys. Tai – gyvenimo pamoka, kurią vaikai išsineša ilgam: Lietuva yra žmonės, jų istorijos ir mūsų gebėjimas būti kartu.
Nuoširdžiai dėkojame Alytaus senelių darželiui „Gerumo skraistė“ ir visai bendruomenei už atvirumą, šilumą bei prasmingą draugystę, kuri augina ir stiprina mus visus. Taip pat tariame ačiū priešmokyklinio ugdymo mokytojoms, kurios savo kasdieniu darbu kuria tiltus tarp kartų, ugdo vaikų empatiją, pagarbą ir pilietiškumą, o kartu – telkia bendruomenę bendroms vertybėms ir gražiems susitikimams.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Roberta Raudonienė
Komentuoti