Konferencijos atidarymo metu dalyvius pasveikino Alytaus Likiškėlių progimnazijos direktorė Loreta Jurkonienė, sveikinimo žodį tarė Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Kristina Daugelevičienė.
Plenarinėje dalyje dalyviai klausėsi trijų pranešimų. Tomas Pocius, biologinės įvairovės specialistas, edukatorius, lektorius, pranešime „Aukšta žolė mokyklos kieme – gyvoji mokymosi ir sveikos aplinkos erdvė“ akcentavo, kaip mokyklos aplinka gali tapti gyvąja laboratorija, skatinančia aplinkosauginį sąmoningumą ir mokinių tyrinėjimą. Marius Čepulis, gamtos fotografas, lektorius, pranešime „Mitai apie gyvūnus“ kvietė kritiškai vertinti nusistovėjusius įsitikinimus ir remtis patikimomis žiniomis. Birutė Malaškevičiūtė, Alytaus turizmo informacijos centro vyr. turizmo specialistė, gidė, pranešime „Priešmokyklinukų gamtinės ekskursijos Alytuje: kriuksim, medžius ragaujam, su varlėmis draugaujam“ pristatė gamtinių ekskursijų potencialą ugdant vaikų smalsumą, patirtinį pažinimą ir ryšį su aplinka.
Po plenarinės dalies konferencijos programa tęsėsi teminėse sekcijose. Darbas vyko keturiomis kryptimis: patirtinio ugdymo praktikos, vaiko balsas ir STEAM, mokymasis už klasės ribų: ugdymas lauke, edukacinės erdvės ir tarptautinės patirtys, praktinis gamtos pažinimas. Sekcijose pranešėjai dalijosi patirtimis, kaip ugdymo procese taikomos sensorinės veiklos ir patyriminis mokymasis, kaip ugdomas ekologinis raštingumas ir tvarumo nuostatos, pristatė vaikų įsitraukimą skatinančias praktikas – stebėjimą, tyrinėjimą, bandymus, matavimą, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo būdus per patirtį. Taip pat aptartos STEAM ir integruoto ugdymo galimybės: projektinė veikla, praktinės užduotys, technologijų taikymas bei įvairių dalykų integracija, ieškant prasmingų sprendimų ugdymo kasdienybei. Daug dėmesio skirta ugdymui lauke – pristatytos lauko klasės, žaliosios tyrinėjimų erdvės, ugdomosios aplinkos pritaikymas ir mokymosi galimybės pasitelkiant aplinką kaip resursą, taip pat tarptautinės patirtys. Praktinio gamtos pažinimo sekcijoje dalyviai susipažino su veiklomis, paremtomis konkrečiais gamtos objektais ir reiškiniais: vandeniu, auginimu, sniegu ir ledu, eksperimentais bei jų pritaikymu vaikų ugdymui. Kiekvienoje sekcijoje dalyviai turėjo galimybę ne tik išklausyti pranešimų, bet ir dalyvauti praktinėse dirbtuvėse, kur idėjos buvo išbandomos praktiškai, o jų taikymas aptariamas kasdienio ugdymo kontekste.
Be žodinių pranešimų, dalyviai galėjo susipažinti su stendiniais pranešimais – konferencijos programoje pateiktos 14 stendinių temų, apimančių gamtamokslinio ugdymo metodikas, tvarumo iniciatyvas, integruotas veiklas, projektines patirtis bei mokymosi aplinkų kūrimą.
Renginys dar kartą patvirtino, kad patirtinis ir tyrinėjimu grįstas ugdymas stiprina vaikų smalsumą, kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir atsakomybę už aplinką, o pedagogų bendrystė ir dalijimasis gerąja praktika kuria ilgalaikę vertę visai švietimo bendruomenei.
Komentuoti