Prie vaišėmis nukrauto stalo prisėdęs senolis netrukus pasidalijo savo gyvenimo istorija. Anot jo, 5-ajai vidurinei mokyklai jis vadovavo 16 metų – nuo 1970 iki 1986 m. Iš tų laikų J. Baublio atmintyje išliko patys gražiausi prisiminimai. „Aš niekada nevartojau žodžio „aš“, visuomet buvo žodis „mes“, nebuvo jokių konfliktų nei su mokiniais, nei su mokytojais“, – pasakojo šimtametis.
Pasidalijęs prisiminimais apie darbą mokykloje, senolis pasakoja apie šeimą. „Užauginau tik du sūnus – Arvydą ir Gintautą. Turiu vieną anūką ir dvi anūkes, šešis proanūkius ir vieną proanūkę“, – artimaisiais džiaugiasi šimtametis.
Pokalbiui pakrypus apie mėgstamą laisvalaikio veiklą, J. Baublys prisipažįsta, kad jam visuomet labai patiko dirbti sode. „Laisvalaikiu aš buvau sodininkas. Dešimt metų ėjau „Dainavos“ sodų bendrijos pirmininko pareigas. Sode labai mėgo dirbti ir mano žmona. Ji augino gėles, o aš ardavau, šienaudavau su dalge“, – apie mėgstamą veiklą pasakojo J. Baublys.
Šimtametis, anot jo sūnų, buvo ir bitininkas, o kai nudirbdavo visus darbus, visuomet rasdavo laiko knygai. „Aš nemažai skaitydavau. Kai pablogėjo regėjimas, tai man į pagalbą atėjo mano marti Reda. Ji nuvedė mane į Aklųjų ir silpnaregių biblioteką ir nuo to laiko aš iš šios bibliotekos imdavau audioįrašus. Tokiu būdu pagilinau filosofijos ir istorijos žinias. Dabar mane jau apėmė tinginys ir tiek skaityti, kiek anksčiau, jau nebenoriu“, – šypsosi šimtametis ir išskuba pasitikti jį pasveikinti atvykusių svečių.
Komentuoti