Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, pavasarį vaistinėse išauga susidomėjimas maisto papildais, padedančiais mažinti kūno svorį. Tokia tendencija rodo, kad artėjanti vasara primena arba paskatina pradėti kovą su antsvoriu ar nutukimu.
„Didesnė dalis pirkėjų – moterys, kurios svorio padidėjimą pirmiausia vertina kaip estetinę problemą ir ieško papildų, galinčių padėti numesti kilogramus. Tuo metu vyrai dažniau reaguoja tuomet, kai antsvoris ima kelti grėsmę sveikatai. Pastebime ir amžiaus skirtumų – jaunesni daugiau dėmesio skiria kūno išvaizdai, o vyresni – ligų prevencijai“, – teigia vaistininkė.
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, dažnai savo praktikoje susidurianti su nutukimą turinčiais pacientais, patvirtina šią tendenciją. Ji pažymi, kad pacientų požiūris į savo svorį dažnai priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės.
„Jaunesni žmonės kreipiasi norėdami pasitikrinti, kodėl jiems nepavyksta numesti svorio savarankiškai, nors jie sportuoja ar laikosi dietų. Tuo metu vyresni žmonės, dažnai jau ne vienerius metus sergantys hipertenzija ar diabetu, į gydytoją kreipiasi su pasekmėmis – nebe dėl išvaizdos, o dėl pablogėjusios sveikatos“, – pasakoja gydytoja ir priduria, kad antsvoris nustatomas, kai kūno masės indeksas (KMI) siekia 25–29,9, o nutukimas – kai KMI yra 30 ar daugiau.
Antsvorio ir nutukimo pasekmės
Nutukimas nėra vien estetinė problema. Tai – sisteminė liga, kuri gali sukelti ilgą sąrašą komplikacijų: širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, sąnarių ir stuburo problemas, kepenų ir tulžies pūslės sutrikimus, netgi padidėjusią vėžio riziką.
„Antsvoris ir nutukimas išprovokuoja ne tik fizinius negalavimus, bet ir stipriai veikia žmogaus psichologinę būklę. 8 iš 10 antsvorio turinčių žmonių skundžiasi prastu miegu, miego apnėja. Tai reiškia, kad žmogus nepailsi naktį, dieną jaučiasi pavargęs, mažėja darbingumas ir motyvacija rūpintis savimi. Tokia uždara grandinė ilgainiui veda į depresiją“, – aiškina vaistininkė K. Šnirpūnienė.
Apklausos duomenimis, pusė respondentų dėl antsvorio ir nutukimo patyrė dusulį, greitą nuovargį, padidėjusi prakaitavimą, sąnarių skausmą. Trečdalis (33 proc.) nurodė, kad kenčia nuo negalavimų ar ligų, susijusių su per dideliu svoriu.
Gydytoja J. Dūdienė teigia, kad antsvorio ir nutukimo pasekmės organizmui dažnai atsiskleidžia palaipsniui, o nutukimas taip pat gali būti kitų sutrikimų pasekmė, pavyzdžiui, hormonų disbalanso.
„Ilgai išliekantis antsvoris ir nutukimas dažnai sukelia arterinę hipertenziją, priešdiabetinę būklę ar išsivysto II tipo cukrinis diabetas. Kenčia sąnariai, ypač keliai – greičiau vystosi artrozė, sutrinka judėjimas. Prie viso to prisideda miego sutrikimai – kvėpavimo sustojimai nakties metu, nuolatinis nuovargis. Ir tai tik pradžia. Tiesioginės ir baisiausios nutukimo pasekmės, kurių stengiamės išvengti, yra infarktas ir insultas“, – sako ji.
Kodėl vieniems pavyksta, o kitiems – ne?
Antsvorio ir nutukimo problema nėra tik valios klausimas. Didelę įtaką turi genetika, hormonų pusiausvyros sutrikimai, lėtesnė medžiagų apykaita, net psichologinės priežastys. Kai kurie žmonės paveldi medžiagų apykaitos ypatybes, kurios trukdo pasijusti sotiems net suvalgius įprastą maisto kiekį, o kitiems sotumo jausmas tiesiog ateina vėliau.
„Moksliškai įrodyta, kad daliai žmonių reikia didesnių maisto porcijų, kad pasijustų sotūs. Jų skrandis greičiau išsituština, todėl alkio signalai pasikartoja dažniau. O jeigu dar sergama, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, medžiagų apykaita dar labiau išsibalansuoja. Tokiu atveju vien dieta nepadeda – reikalinga ir medikamentinė pagalba“, – pabrėžia vaistininkė.
Gydytoja papildo, kad ypač svarbu įvertinti visumą ir neskubėti su sprendimais. Kartais vien dieta ir sportas tiesiog neveikia dėl fiziologinių apribojimų – svarbu įtraukti daugiau specialistų.
„Kai nutukimas pažengęs, reikia komandinių sprendimų – įtraukiant dietologą, endokrinologą, šeimos gydytoją, o kartais ir psichologą. Psichologinis pasirengimas keisti gyvenimo būdą yra ne mažiau svarbus nei pati mitybos schema. Be to, keičiantis svoriui – labai svarbu keisti ir vaistų, kuriais kontroliuojamos lėtinės ligos, dozes“, – akcentuoja ji.
Papildai ir vaistai – kada jų prireikia?
Pasak K. Šnirpūnienės, kaip pagalbinė priemonė gali būti naudojami maisto papildai, padedantys sumažinti apetitą ar pagerinti virškinimą.
„Pavyzdžiui, skaidulos sumažina alkio jausmą, chromas ir cinamonas gali reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o garcinija, trūkažolė ar paprikų ekstraktas padeda spartinti medžiagų apykaitą. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad papildai yra tik priemonė – o ne stebuklas. Perkant maisto papildą ne iš vaistinės, reikėtų įsitikinti, ar jis yra saugus ir registruotas Lietuvoje“, – pažymi vaistininkė.
Anot jos, vaistinėse šiuo metu galima rasti ir vaistų, skirtų nutukimui gydyti – jie veikia įvairiais mechanizmais: slopina apetitą, ilgina sotumo jausmą, mažina gliukozės kiekį kraujyje, lėtina skrandžio išsituštinimą ar riboja riebalų įsisavinimą. Tai receptiniai vaistai, todėl jų skyrimas visada turi būti individualus ir su gydytojo skyrimu – atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, kitas ligas bei vartojamus medikamentus.
Šiai nuomonei pritaria ir gydytoja J. Dūdienė – jos teigimu, sudėtingesniais atvejais receptiniai vaistai tampa svarbia pagalbos priemone.
„Yra vaistų, kurie imituoja organizme esančius hormonus, mažina gliukozės kiekį kraujyje, gerina jautrumą insulinui, lėtina maisto iš skrandžio pasišalinimą. Jie padeda ilgiau jaustis sotiems ir taip mažina per didelį kalorijų suvartojimą. Tačiau jų tikslas – padėti formuoti sveikus įpročius, o ne juos pakeisti“, – aiškina gydytoja.
Vaikystės įpročiai – problema suaugus
Vis dažniau nutukimo tema paliečia ir vaikus bei paauglius. K. Šnirpūnienė pastebi, kad vaistinėse pasirodo vis daugiau jaunų žmonių, kurių mitybos įpročiai kelia nerimą.
„Vietoj šiltų pietų – bandelės ar dešrainiai, vakarienei – pica. Sportui po pamokų nelieka laiko. Jei tokie įpročiai nesikeis, ilgainiui šie vaikai taps nuolatiniais endokrinologų pacientais“, – perspėja vaistininkė.
Abi pašnekovės vieningai sutaria – antsvoris ir nutukimas neturėtų būti stigmatizuojami ar slepiami. Tai – reali sveikatos problema, kurią reikia spręsti, o ne ignoruoti.
„Nutukimas nėra tinginystės ar valios trūkumo požymis. Tai – sudėtingas organizmo sutrikimas, reikalaujantis žinojimo, kantrybės ir profesionalios pagalbos. Nuoširdžiai linkiu ne tyliai kentėti, bet kreiptis profesionalios pagalbos“, – sako šeimos gydytoja J. Dūdienė.
„Gintarinės vaistinės“ užsakymu „Spinter tyrimai“ vasario 17-27 dienomis apklausė iš viso 1015 Lietuvos gyventojų, kurių amžius buvo 18-75 metai.
Komentuoti