Tačiau šiemet pirmą kartą alytiškė varžybų formatu išdrįso plaukti ir 50 metrų. Tai buvo jos asmeninis iššūkis. „Tai vienas gražiausių mano pasiekimų plaukiant žiemą. Tačiau man svarbiau ne medalis, o asmeninis progresas. Medalis – tai rezultatas. Progresas – tai kelionė. O aš labiausiai didžiuojuosi tuo, kad šiemet išdrįsau ir daugiau“, – kalba Ž. Balevičienė.
Alytiškė pasakoja, kad gal nuskambės netikėtai, bet specialiai šioms varžyboms ji nesitreniravo. „Penktadienio vakarą, po savaitės darbų, tiesiog nuėjau į Alytaus sporto centro baseiną ramiai prasiplaukti ir į pirtį atsipūsti. Be spaudimo, be plano siekti medalio. Tiesiog dėl savęs.
Šįkart daugiau dėmesio buvo ne fiziniam pasirengimui, o vidinei ramybei. Mano ritualas prieš startą: kelios gilios įkvėpimo serijos, susikaupimas ir tylus „ačiū“ vandeniui“, – mintimis dalijasi Živilė.
Į klausimą, kaip nugalėti save ir išdrįsti plaukti žiemą, alytiškė atsako: „Man atrodo, kad nereikia savęs nugalėti. Reikia save išgirsti. Žiemos plaukimas man nėra kova – tai malonumas, laisvė ir stiprybės pajautimas. Stovėdama prie eketės prieš startą jaučiau jaudulį, bet kartu ir didžiulę ramybę. Tai momentas, kai supranti – tu čia savo noru ir tu gali.“
Ž. Balevičienė pasakoja, kad Trakai Lietuvos atviro žiemos plaukimo varžyboms buvo puikiai pasiruošę, o ledas dėl didelių šalčių susiformavęs itin storas – apie 50 cm. „Organizacija sklandi, saugumas užtikrintas, atmosfera – šilta, nors vanduo ledinis, vos +1 laipsnis.
Tarp dalyvių jautėsi bendrystė. Čia varžaisi ne prieš kitą žmogų, o kartu su juo. Visi supranta, ką reiškia įlipti į šaltą vandenį. Plaukdamas labiausiai nori aplenkti ankstesnį save. Aš asmeniškai noriu aplenkti tą save, kuri abejojo. Kuri kartais per daug galvojo, o per mažai darė.
Šiemet noriu būti drąsesnė, stabilesnė, labiau pasitikinti savimi – ne tik sporte, bet ir gyvenime“, – pasakoja Ž. Balevičienė, toliau ketinanti treniruotis savo malonumui, be spaudimo.
Varžybose Trakuose ją ypač sužavėjo ruonė Kiara iš Čilės. Ji plaukė ne tik trumpesnius atstumus, bet ir rekordinę 1 kilometrą distanciją, kurią įveikė per 19 minučių ir 34 sekundes. Alytiškė sako, kad Kiara įkvepia ne žodžiais, o veiksmais, tai ne tik fizinės ištvermės, bet ir nepaprastos vidinės stiprybės pavyzdys. Stebėti tokį ryžtą ir drąsą – didžiulė motyvacija. Tokie žmonės primena, kad ribos labai dažnai yra tik mūsų galvoje.
Trakų etapas simboliškai uždarė ledinių maudynių sezoną Lietuvoje. Šiomis dienomis dalis plaukikų dalyvauja pasaulio čempionate Suomijoje, tarp jų ir Kiara.
Živilė žavisi ir savo mama Milda. „Nuo vaikystės mačiau, kaip ji maudosi šaltame vandenyje – tada dar nesupratau, kokios drąsos tam reikia.
Ji man buvo tylus stiprybės pavyzdys. Šiandien man ypatinga tai, kad mes maudomės kartu. Tai daugiau nei sportas. Tai ryšys, tradicija, bendras laikas ir bendras augimas. Mano mama – mano pirmasis autoritetas žiemos maudynėse. Ir didžiausia motyvacija nesustoti. Ir tai – tikra jėga“, – teigia alytiškė.
Ž. Balevičienė – bendrosios praktikos slaugytoja, ruoniauti pradėjusi prieš 4-erius metus, paskatinta smalsumo. „Visada norėjau, bet bijojau, nedrįsdavau. Kol vieną kartą tiesiog pasiryžau ir panirau į ledinį vandenį“, – sako moteris.
Šią pramogą Živilė ne tik pamilo nuo pirmojo panirimo, bet ir užkrėtė ja ne vieną alytiškę – šalto vandens mylėtojos susibūrė į bendraminčių klubą Alytaus „Ledinės“. Iš toli atpažįstamos klubo narės – ryškiai raudonos lūpos ir raudonos kepurės – toliau planuoja bendras treniruotes, iššūkius, galbūt net stovyklą.
„Ledinės“, mielai į savo gretas priimančios ir vyrus, sekmadieniais 11 val. kviečia maudytis Mažosios Dailidės ežerėlyje.
Komentuoti